Kadangi „Vytautas“ vanduo paprastas, tai ir aš į viską pažiūrėjau paprastai. Kažkada esu valgiusi labai gardžių šašlykų marinuotų tik su gausiu kiekiu petražolių, druska ir pipirais, tad pagalvojau dar pridėsiu prie šio rinkinio maltos kalendros (salsva kalendra kiaulienai labai draugiškas prieskonis). O mėsą rinkausi sprandinę. Apie tai, kokią mėsą geriausiai rinktis šašlykams jau esu šiame bloge kalbėjusi su patyrusiais mėsininkais – Zenonu ir Edvinu. Ir mano tėtis yra labai geras mėsos ekspertas. Tai visi šie vyrai be išimties rekomenduoja šašlykui rinktis kiaulienos sprandinę, nes tie maži riebaliukai tai skonio ir minkštumo garantas. Nesakau, kad iš kumpio šašlykai nepavyks, bet su sprandine visada paprasčiau. Na o kad mano mėgstamas „Vytautėlis“ dar šašlykams gerumo ir minkštumo prideda tai patikrintas faktas. Vaikai šašlykus valgė, net ausys linko, man taip pat jie įsiminė. Siūlau ilgai nelaukus patiems išbandyti.

Reikės:

• 1 kg kiaulienos sprandinės
• 400 ml „Vytauto“
• pundelio petražolių
• 1 šaukštelio maltos kalendros
• druskos ir pipirų

Mėsą supjaustome ne per plonais gabaliukais, dosniai apibarstome prieskoniais, tik druskos dedame šiek tiek mažiau nei įprastai marinuojant tokį kiekį, nes nepamirštam, kad dar „Vytautas“ prie mėsos savo rankeles prikiš. Taigi ant viršaus supilame „Vytautą“, kad viską apsemtų ir marinuojame bent keletą valandų, o geriausiai per naktį. Turiu prisipažinti, kad jei turiu galimybę visada griliaus darbus patikiu vyrams. Bet šie šašlykai buvo pirmieji, kuriuos iškepiau pati! Ir ką gi viskas puikiai pavyko, tik vieną pūslę prisideginau, bet skonio tai nesugadino.