Tikri tradiciniai čenakai su aviena

Paskelbė:
10 Birželio 2022
Šį kartą mano receptas bus toks, kaip ir daugybe receptų mūsų puslapyje - labai geras priminimas apie senus nuostabus valgius. Vėlyvuoju sovietmečiu čenakai (čenachai, čanakai, čanachai - ir kaip tik jie mūsų krašte nėra vadinami!) tapo itin populiarūs, gaminami ir namuose, ir visuomeninio maitinimo įstaigose. Tai buvo vienas iš nedaugelio patiekalų, kuriems privalu buvo turėti "specifinės įrangos", tai yra molinių, dangteliais sandariai uždengiamų, karščiui atsparių puodelių. Esu beveik visiškai tikra, kad kiekvieno iš jūsų mamos ir močiutės yra tokius turėjusios. O labai gali būti, kad turi ir dabar, tik tie puodeliai padėti į tolimiausią sandėliuko kampą? Jei taip, rekomenduoju nuo jų nupūsti dulkes tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

Mano nurodyti ingredientų kiekiai yra orientaciniai ir gali skirtis, priklausomai nuo Jūsų turimų puodelių dydžio bei norimo išgauti skonio.



Ingredientai



  • aviena: ~600 gramų*
  • svogūnai: 2 vid. dydžio
  • česnakas: 4 didelių skiltelių
  • baklažanai: 2**
  • pomidorai: 4 vid. dydžio (ne sezono metu geriau būtų naudoti savo sultyse konservuotus pomidorus be priedų) 


  • Nėra būtina:
    • kitos daržovės (saldžiosios paprikos, paprastų raudonųjų arba šparaginių pupelių)***
    • druska, grūsti juodieji pipirai ir kiti prieskoniai (labai tinka gruziniški prieskonių mišiniai)
    • šviežios prieskoninės žolelės (kalendra, petražolės, bazilikas, krapai)

Recepto paruošimas



1. Pastebėjimas*: Nors aviena yra pati populiariausia čenakams naudojama mėsa, šiam patiekalui idealiai tinka ir veršiena, jautiena, kalakutiena, vištiena, o taip pat kiauliena (didžioji dalis Gruzijos gyventojų yra krikščionys). Šį kartą aš naudojau ožiuko kumpį, kuris savo skoniu labai mažai skiriasi nuo ėriuko kumpio.
2. Pastebėjimas**: Kai kuriuose čenakų receptuose galima rasti rekomendacij1 į puodelius dėti sveikus (tai yra nepjaustytus) baklažanus. Tokiais atvejais yra kalbama apie mažus baklažaniukus, kurių Lietuvos parduotuvėse aš pati tiesą pasakius nesu mačiusi. Bet troškiniui puikiai tinka ir didesni baklažanai, kuriuos, žinoma, reikia supjaustyti.
3. Pastebėjimas***: Jei nuspręsite naudoti paprastas pupeles, pamirkykite jas mažiausiai 2 valandas iki naudojimo, o idealiausia - per visą naktį. Ir nepamirštame išmirkytų pupelių nuplauti po tekančiu vandeniu; sakoma, kad tai viena iš priemonių pilvo pūtimui sumažinti. :)
4. Pirmiausia mėsą supjaustome ne visai mažais gabaliukais (man pačiai labiausia patinka pjaustyti plonomis riekelėmis).
5. Kai kurie receptai rekomenduoja mėsos gabaliukus apkepinti - tą reikia daryti porcijomis ir į keptuvę mėsą dėti viena eile, kad mėsa apskrustų, o ne troškintųsi. Kepimui tradiciškai yra naudojamas avienos lajus arba kiti gyvulinės kilmės riebalai (taukai, lydytas sviestas), bet jei jų neturite, iš bėdos galima naudoti ir aliejų. Aš pati šį žingsnį praleidžiu, o pjaustytą mėsą tik lengvai pasūdau, apibarstau pipirais bei natūralių prieskonių, skirtų mėsai, mišiniu (šį kartą naudojau parvežtą iš Gruzijos, bet tinka ir kiti jūsų pamėgti).
6. Svogūnus, česnakus ir bulves nulupame, o tuomet, kartu su baklažanais ir pomidorais, supjaustome stambokais gabaliukais. Jei naudosite, stambiai supjaustome ir saldžiąsias paprikas ir/arba šparagines pupeles. Man patogiausia daržoves, kaip ir mėsą, lengvai pasūdyti, apibarstyti prieskoniais ir tada išmaišyti atskiruose dubenėliuose dar prieš sudedant į puodelius, bet jūs šį žingsnį galite praleisti.
7. Mėsą ir daržoves paeiliui sudedame į kepimui skirtus puodelius. Aš labiausia mėgstu ant dugno dėti didžiąją dalį bulvių, tada - mėsą su svogūnais ir česnakais, o ant viršaus - likusias daržoves. Indeliai turi būti maždaug pilni - nepamirštame, kad nuo karščio daržovės sukris, ir jų tikrai neatrodys per daug. Jei iš anksto nepasūdėte savo daržovių, padarome tai dabar - įberiame druskos, pipirų bei pasirinktų prieskonių.
8. Įkaitiname orkaitę maždaug iki 200 laipsnių temperatūros. Per tą laiką užviriname vandens, pavyzdžiui, arbatinuke. Į kiekvieną puodelį įpilame tiek verdančio vandens, kad būtų apsemta maždaug pusė - du trečdaliai indo. Nepilame per daug vandens, nes užviręs jis pakyla ir ima tekėti per puodelių kraštus; jei mėgstate, kad troškinyje būtų daugiau skysčio, geriau įpilti šiek tiek papildomo vandens vėliau.
9. Puodelius uždengiame ir dedame į įkaitintą orkaitę. Maždaug po 60 minučių puodeliai jau bus perkaitę, o vanduo užviręs. Tuomet sumažiname orkaitės temperatūrą iki 160-170 laipsnių ir palikite troškinį orkaitėje maždaug 2 valandoms. Įpusėjus troškinimosi laikui, galima patikrinti, ar nenugaravo per daug vandens (esant reikalui, įpilame papildomai), o taip pat paragauti, ar netrūksta druskos bei kitų prieskonių. Tikslaus troškinimo laiko pasakyti kaip ir neįmanoma, nes tai labai priklausys nuo jūsų turimos orkaitės, mėsos rūšies ir taip toliau. Kai kuriuose receptuose rekomenduojama žemoje temperatūroje čenakus palikti 4-5 valandas, bet aš pati įprastai apsiriboju 2-3 valandomis.
10. Kai jau mėsa bus norimo minkštumo, o troškinys norimos konsistencijos, išimame puodelius iš orkaitės, apibarstome troškinį pasirinktomis prieskoninėmis žolelėmis ir labai karštą patiekiame į stalą.
11. Prie čenakų rekomenduojama patiekti duonos. Taurė vyno, žinoma, irgi nepakenks. Skanaus! :)
Pasidalinkite receptu!
Pagaminimo laikas:
     Šaltinis:
Регистрация
лучший сайт где можно скачать шаблоны для dle 12.1 бесплатно