1. Kepame mėsą bei žuvį tik rafinuotame aliejuje. Jo kiekis turi sudaryti maždaug 8% nuo produkto masės. Taip pat keptuvė turėtų būti su storu dugnu.

2. Kad mėsa tikrai gerai iškeptų, ją reikia nusausinti popierinėmis servetėlėmis arba rankšluosčiais. Esmė yra tokia, kad nereikalinga drėgmė sukelia garus, kurie sulėtina kepimo bei apskrudimo procesus.

3. Mėsą reikia ruošti tik prieš pat patiekimą. Sūdyti prieš kepant jos visiškai neverta, nes tai išprovokuos sulčių netekimą. Geriau pabarstome druską likus kelioms minutėms iki kepimo pabaigos. Rezultate tau gausis traški plutelė. O kad būtų apskrudusi - mėsą reikėtų pabarstyti cukraus pudra.

4. Kad plutelė iš džiūvėsėlių būtų ne juoda, o auksaspalvė, pirmiausia apvoliojame mėsą arba žuvį plaktame kiaušinyje, o po to džiūvėsėliuose.

5. Nereikia dažnai vartyti mėsos, kai ją kepate.

6. Kad suminkštėtų senų gyvūnų mėsą, užmarinuojame ją. Jeigu nėra laiko, aptepame garstyčiomis. Didesniam minkštumui mėsą galite pamušti virtuviniu plaktuku bei pašlakstyti citrinos sultimis.

7. Mėsą ir kotletus reikia dėti tik į gerai įkaitintą keptuvę. Įlašiname į aliejų kelis lašus vandens: jeigu jie suspirgės ir praktiškai iškart išgaruos - pradedame kepti.

8. Kad kepdami žuvį išvengtume nemalonaus kvapo, dedame ant keptuvės žalios bulvės gabalėlius.

9. Apkepant nedidelius mėsos gabaliukus nenaudojame dangčio. Taipogi nepilame daug aliejaus.

10. Kad mėsa būtų dar gardesnė, prieš kepimą palaikome ją porą minučių verdančiame vandenyje.

11. Jeigu tau norisi, kad svogūnai mėsai įgautų apetitišką geltonai auksinę spalvą, apvoliok juos miltuose.