Žemės riešutai priklauso pupinių šeimai, tad išties jie net nėra tikri riešutai, bet maistinėmis savybėmis itin panašūs. Juose esančių riebalų didžiąją dalį sudaro nesočiosios riebalų rūgštys, dar kitaip vadinami "gerieji riebalai", kurie yra naudingi žmogaus organizmui, jie taip pat nedidina cholesterolio kiekio kraujyje. Taipogi, juose yra nemažai baltymų, angliavandenių bei mineralinių medžiagų - kalio, natrio, geležies, fosforo ir B grupės vitaminų. Riešutuose esantis antioksidantas rezveratrolis padeda apsisaugoti nuo širdies ligų, taipogi sumažina neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, riziką, padėdamas gerinti smegenyse esančio ir atsakančio už atmintį, mokymąsi bei nuotaiką hipokampo funkciją. Bet nepaisant gerųjų žemės riešutų savybių, jie patenkta tarp labiausiai alergizuojančių maisto produktų.

Ką dar reikėtų žinoti apie riešutis apskritai? Savo sveikatą mes kartais bandome sustiprinti įvairiausiais vitaminais bei papildais, visiškai pamiršdami, kad organizmas daug geriau įsisavina tai, kas yra natūralu. Gamta mums pati sukūrė beveik idealų baltymų, sveikų riebalų, skaidulų, antioksidantų ir daugelio vitaminų bei mineralų kompleksą - riešutus. Visame pasaulyje atlikti tyrimai parodė, kad kiekvieną dieną juos valgant, galima primažinti daugybės grėsmingų ligų riziką.

Padeda mažina ankstyvos mirties riziką

Londono imperatoriškojo koledžo֧ ir Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto atlikti tyrimi parodė, kad žmonės, per dieną vartojantys ne mažiau kaip 20 gramų riešutų, gali beveik 30 procentų sumažinti koronarinės širdies ligos (tai yra širdies raumens pažeidimas dėl sumažėjusios arba kartais ir visai nutrūkusios širdies vainikinių arterijų kraujotakos) riziką, 15 procentų vėžio ir 22 procentų - ankstyvos mirties riziką.

Kad kiekvienos dienos riešutų valgymas sumažina ankstyvos mirties riziką, patvirtino ir Harvardo medicinos mokyklos tyrimas. "Mums pavyko nustatyti, kad žmonės, kiekvieną dieną valgantys riešutus, gyveno ilgiau bei sveikiau nei visiškai nevalgantys riešutų", - pažymėjo Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos mitybos ir epidemiologijos profesorius Frankas Hu. Tyrime sudalyvavo beveik 120 000 žmonių. Jie dar 1980-aisiais metais atsakė į klausimus apie savo mitybą ir buvo stebimi net 30 metų. Tyrėjai paskirstė dalyvius į šešias kategorijas, kurios svyravo nuo niekada nevalgiusių riešutų iki valgiusių įvairius riešutus 7 arba daugiau kartų per savaitę. Pavyko nustatyti, kad kuo dažniau žmonės skanavo riešutus, tuo sumažėjo jų ankstyvos mirties rizika.

Padeda stiprinti širdies sveikatą

Harvardo medicinos mokykla rekomenduoja valgyti riešutus dėl juose esančių mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, labai naudingų sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Šios mokyklos mokslininkai atliko ne vieną tyrimą, kurie atskleidė, kad riešutai itin naudingi vyrams, kuriems gresia širdies ligos. Tyrimai parodė, kad tiek sveiki vyrai, tiek patyrę širdies priepuolį, reguliariai vartodami riešutus gali primažinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.

Taipogi, gydytojų teigimu, riešutuose esantys Omega-3 riebalai gali padėti apsisaugoti nuo širdies ritmo sutrikimų. Tiems kurie rūpinasi savo širdies sveikata, specialistai itin rekomenduoja rinktis migdolų, bertoletijų, anakardžių, pistacijų bei graikinius riešutus.

Padeda sumažinti diabeto riziką

Internetiniame portale "Diabetes care" paskelbtame tyrime Toronto universiteto Mitybos mokslų departamento vadovaujama mokslininkų grupė informavo, kad riešutai taip pat gali padėti sukontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, tai labai aktualu žmonėms, sergantiems antro tipo diabetu.

Daktaras Davidas Dženkinsas ir jo kolegos tyrimo dalyviams, sergantiems antro tipo diabetu, skyrė 3 skirtingus patiekalus: pirmasis jų - keksiukai, antras - riešutų mišinys, trečias - keksiukų bei riešutų mišinys. Dalyviams, kurie vartojo tik riešutus, nustatytas geriausias gliukozės kiekis kraujyje bei sumažėjęs blogojo cholesterolio kiekis.